Gimei neturtingas neturtingoj šeimoj,
Esi silpnas vienas su pasauliu šiuo kautis,
Bet tavy tokia pat patalpinta dalelytė vilties,
Kad gali ir sveikas ir gražus užaugti.
Bus žmonių, kurie tau šitą viltį suteiks,
Bus žmonių , kurie ją išplėš iš širdies,
Bus žmonių, kurie kaltins tave ir teis,
Bus žmonių, kurie gins ir kurie apleis.
Ir nėra pasauly didesnės bėdos,
Kai neturtas šienauja milijonus vaikų,
Už kiekvieną šią auką bus grąžinta skola,
Ir todėl neišvengsim katastrofų baisių.
Ir todėl jau šiandien susitelkę visi,
Išvarykim neturtą iš savo šalies,
Kad nereiktų bijoti išeit į gatves,
Kad sulauktų vaikai šviesios ateities.
O kol kas dabar būkim budrūs visi,
Gal regėsim, kaip atrodys laikų pabaiga,
Visuomet prie savęs laikykim vaikus,
Nes tik jie bus mūsų ir viltis ir šviesa.
poeta
2020-08-13 16:58:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-08-14 21:14:59
Tikroviški teiginiai su pesimizmo atspalviu.
Gražu, kai visi turtingi.
Kai kurie tėvai ir mokytojai vaikų pagarbą prarado. Kas bus vaikams autoritetu, kad vaikas neprarastu tikėjimo gėriu ir tiesa? Papratai, jeigu, kas nors nepavyksta - pradedama iš naujo.
Aš turėjau vieną pavyzdį. Mano pažįstama turėjo vieną sūnų. Jei ji būtų galėjusi, tai jam būtų ir žvaigždes nurinkusi nuo dangaus ne tik jam žemuogytes rinkusi, o sūnus (jau kokiu aštuonių m.) eidavo greta ir net nedirstelėdavo žemyn. Sūnus ją vadindavo "karve".Tai buvo pats gražiausias kreipinys jo leksikone. Be abejo, kad jis iš savo tėvo įsisavino.. Pavyzdys įkvepia.
Tėvas po vestuvių nuvažiavęs pas jos tėvus ir pamatęs, koks skurdas, ten paliko meilę savo žmonai. o grįžęs, netrukus ir ją pačią, bet iki mirties ją rėmė pinigais.
Ji nėrėsi iš kailio, kad sūnus viską turėtų neprasčiau kaip kiti klasės draugai, bet sūnaus pagarbos taip nesusigrąžino.
Reiškia turtas lemiamos įtakos neturi, o šeimos stabilumas.
Tik ar ne per daug nuskurdo ir mūsų dvasia?