laukinės pievos
pakrašty
kukli arkliarūgštė
žydėjo
 
žiedai
smaragdiniai žali
žiogų namams
prigaudė vėjų
 
ir griežė
smuikai vakarais
čiurliai dangum
lyg jūrom nardė
 
taip
buvo vasara graži
tokia graži
kaip drugio sparnas
 
deja
jau smilgų liūdesy
ruduo per rūką
mina taką
 
išglostau
visa akimis
glaudžiu
akimirką tą trapią
 
kol boružės
taškus dėlios
kamanės
dūsaus palei taką
 
arkliarūgšte
manoj  širdy
dedi rudžiausią
laimės tašką