Saulėraštis
laukinės pievos
pakrašty
kukli arkliarūgštė
žydėjo
žiedai
smaragdiniai žali
žiogų namams
prigaudė vėjų
ir griežė
smuikai vakarais
čiurliai dangum
lyg jūrom nardė
taip
buvo vasara graži
tokia graži
kaip drugio sparnas
deja
jau smilgų liūdesy
ruduo per rūką
mina taką
išglostau
visa akimis
glaudžiu
akimirką tą trapią
kol boružės
taškus dėlios
kamanės
dūsaus palei taką
arkliarūgšte
manoj širdy
dedi rudžiausią
laimės tašką