Vakaras, kai sirpsta vyšnios – 
           sunkias purpuro lašais,
tiek tereikia – saulės šypsnio,
           kad laimingas, kaip kadais 

vakarą apsikabintum,
           tyliai sėdintį šalia,
ir visa širdim nurimtum
           po vyšnia žalia žalia –

taip į tylą vakarinę
           pasinertum, jog visai
nebejaustum, kaip krūtinėj
           sunkiai sunkiasi lašai – – – 

Vasaros trumpėja dienos,
           sirpsta vyšnios vakarais –  
ačiūDie – esu ne vienas – 
           ir laimingas, kaip kadais...