Vakaras, kai sirpsta vyšnios
Vakaras, kai sirpsta vyšnios –
sunkias purpuro lašais,
tiek tereikia – saulės šypsnio,
kad laimingas, kaip kadais
vakarą apsikabintum,
tyliai sėdintį šalia,
ir visa širdim nurimtum
po vyšnia žalia žalia –
taip į tylą vakarinę
pasinertum, jog visai
nebejaustum, kaip krūtinėj
sunkiai sunkiasi lašai – – –
Vasaros trumpėja dienos,
sirpsta vyšnios vakarais –
ačiūDie – esu ne vienas –
ir laimingas, kaip kadais...