Neskaitysi eilėraščio, mama.
Atsiminti bandau už tave –
Kai po Lietuvą griaudėjo mūšiai,
Išlydėjai tu vyrą į karą,
Savyje pasilikusi sūnų.

Kai parėjo,
Pažint nemokėjo,
                       o mama –
Glostė stalą,
Ir ilgai, prisimerkęs akim,
Į mažytį save vis žiūrėjo,
Kol pasakė:
– O sūnus dar negrįžo iš karo.
Va, kareiviškos duonos pluta
Ir sulopytais batais apsiavęs...  
Karas
           supas
                      sūnaus
                                 lopšyje.