Juodos vyšnios ant debesio supasi,
Juodas strazdas ant vyšnių šakos.
Varva sultys įkaitusios lūpomis,
Raudonai tavo veidą bučiuos.
Pažadėjai man liepą be sniego,
Be kauliukų tau vyšnių žadu.
Delno pradalgėm boružė bėga,
Negaliu atitraukti akių...
Kiek taškiukų, tiek metų – taip sako,
Ar tikėti kalbom, nežinau...
Nuo rasos žolėje pėdom šlapia,
Koks tu tolimas, vyšnių dangau...
Juodas strazdas suklykęs nuraško,
Juodą uogą nuo vyšnių šakos.
Pasilenkus per debesio kraštą,
Netolies tavo lūpų supuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-07-22 11:09:56
Skani ir skambi lyrika.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2020-07-21 12:40:14
Gražus tekstas, turtingas vaizdais. Ačiū.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-07-20 11:55:26
Kernagis būtų pasirinkęs šį eiliuką dainai, tikras grožis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2020-07-20 11:30:32
ideali ritmika :) ir aš užsilingavau skaitydama :D brava!
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-07-20 10:40:40
Šitokio gražumo seniai nemačiau ir dar su strazdu giesmininku.