Juodos vyšnios ant debesio supasi,
Juodas strazdas ant vyšnių šakos.
Varva sultys įkaitusios lūpomis,
Raudonai tavo veidą bučiuos.

Pažadėjai man liepą be sniego,
Be kauliukų tau vyšnių žadu.
Delno pradalgėm boružė bėga,
Negaliu atitraukti akių...

Kiek taškiukų, tiek metų – taip sako,
Ar tikėti kalbom, nežinau...
Nuo rasos žolėje pėdom šlapia,
Koks tu tolimas, vyšnių dangau...

Juodas strazdas suklykęs nuraško,
Juodą uogą nuo vyšnių šakos.
Pasilenkus per debesio kraštą,
Netolies tavo lūpų supuos...