Pasikviesk mane girion, Medeine,
Į tą ramią,didingą šventovę,
Kur širdies nuraminti ateinam
Ir galybę Praamžiaus pašlovint.
Tu išmokyk mane, Medeine,
Savo tuščią puikybę paniekint,
Ir suprasti, kad viskas praeina,
O iš ten nebegrįžta niekas.
Kad tvirtybę sielos atgaučiau
Ir jėgų pasisemti galėčiau
Su gyvenimo negandom kautis
Ir lemtingoj kovoj pralaimėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lijo
Sukurta: 2020-08-11 10:55:55
Man pralaimėjimas irgi sukėlė minčių. Ir labai taikliai pasakyta. O kuris gi žmogus liko nugalėtojas šioj žemės galybėj? Žemelė visus priglaudžia kai ateina laikas pralaimėti :) Šaunu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-07-09 21:23:22
Gražus ir prasmingas pokalbis su medžioklės ir miško deive.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-07-07 13:09:54
Puikus senosios deivės pagarbinimas. Bet kodėl "kovoj pralaimėti" ,
jei jau atgausite jėgas ir sielos tvirtybę? Tik laimėti , nieko daugiau
ir mus džiuginti savo eilėmis.