Pasikviesk mane girion, Medeine,
Į tą ramią,didingą šventovę,
Kur širdies nuraminti ateinam
Ir galybę Praamžiaus pašlovint.

Tu išmokyk mane, Medeine,
Savo tuščią puikybę paniekint,
Ir suprasti, kad viskas praeina,
O iš ten nebegrįžta niekas.

Kad tvirtybę sielos atgaučiau
Ir jėgų pasisemti galėčiau
Su gyvenimo negandom kautis
Ir lemtingoj kovoj pralaimėti.