Kadais turėjot po mėnulį,
Dabar ten supasi delčia,
Jos liaunas kūnas baloj guli
Ir jau ištirpus apačia.
Kadais jums akys taip švytėjo
Lyg per perkūniją žaibai,
Dabar, kai sukarksi prieš vėją,
Tik varnas karkteli: – Gerai!
Kadais viens kitą sužavėjot
Jaunyste, bučiniais karštais,
Dabar padūsaujat pavėjui:
– Praėjo ir jau neateis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-31 07:21:54
Kūrinys, kuriame atsispindi nelinksma tiesa,tačiau niekada nereikia liūdėti, o eiti toliau per gyvenimą, nieko nepaisant, ir džiaugtis tokiu gyvenimu, kokį mums likimas pamėtėjo.