Kadais turėjot po mėnulį,
Dabar ten supasi delčia,
Jos liaunas kūnas baloj guli
Ir jau ištirpus apačia.
 
Kadais jums akys taip švytėjo
Lyg per perkūniją žaibai,
Dabar, kai sukarksi prieš vėją,
Tik varnas karkteli: – Gerai!
 
Kadais viens kitą sužavėjot
Jaunyste, bučiniais karštais,
Dabar padūsaujat pavėjui:
– Praėjo ir jau neateis.