Paduok man, saule, ranką
Pro debesį, pro lietų,
Lašai sidabro krenta
Į delną man iš lėto.

Ir laukiu aš griaustinio –
Nebus, žinau, neverta,
Širdis seniai nurimo
Ir atsidarė vartai.

Pro juos čia paukščiai grįžta
Ir tupia man ant rankų –
Mana mintis kas rytą
Dar keliasi į dangų.

Menu, žaibai ten trankės,
Žalčiai stebuklais rangės.