Kai lyja
Paduok man, saule, ranką
Pro debesį, pro lietų,
Lašai sidabro krenta
Į delną man iš lėto.
Ir laukiu aš griaustinio –
Nebus, žinau, neverta,
Širdis seniai nurimo
Ir atsidarė vartai.
Pro juos čia paukščiai grįžta
Ir tupia man ant rankų –
Mana mintis kas rytą
Dar keliasi į dangų.
Menu, žaibai ten trankės,
Žalčiai stebuklais rangės.