Santrauka:
Sugrįžkite visi namolio
Iš kapo, iš tremčių ir iš nakties,
Jus toliai kaip mane viliojo,
Jus vėl tėvynė stot į darbą kvies.
Sugrįžkit parklupdyti, žuvę, mirę
Ir eikite proesija vėl Lietuvon,
Kur ošia šimtametės girios
Ir stokit su gyvais išvien.
Nes mūsų mąžta, mes išeinam
Po vieną, po kelis, miniom...
Nes taip norėjo Jis – Aukščiausias vienas,
O galgi Jo nebėr, tiktai kodėl?
O galgi baigias mums paskirtas laikas?
Ir mirksnis vienas – valanda todėl?
Ir duoną mums kažkas suraiko?
Ir užgeriam krauju kodėl?
Kodėl, už ką – už brolį, tėvą, sūnų, sesę,
Už motiną, atgulusią kapuos,
Ir raudos, giesmės šimtą metų tęsias,
Ir tęsis tūkstantį – širdis dejuos.
O galgi burtą mes dar sykį mesim?
Ir išrišimą mums dangus dar duos?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-24 13:21:16
Žuvis ieško kur giliau - žmogus, kur geriau. Paklydom kryžkelėje.
Tyli mirusieji, nes grįžti nevalia. Niekas neįspės nei jų aukos prasmės nei kančios.