Taip suraizgyta, sulipdyta ir praeitis, ir dabartis,
ir ateitis, kurią reikės dar iki galo perskaityti,
tarsi knyga gyvenimo po lapą verčiama pirmyn.
Nelyg nuo medžio kristų lapai ir šakos vis lengvyn.
O tau kasmet vis žingsniai pasunkėja,
su kiekvienu lapu prie žemės vis arčiau,
ji šaukia tarsi audrą vėjas, tarsi dangus paukščius
pakilt aukščiau. Lyg kalendoriaus lapai verčiami
ji vis plonėja, nuo taško atspirties nueita taip toli
ir supranti kaip greit gyvenimas praskriejo,
nelyg sparnuotis dangumi.
Į laiko šulinį sukrito dienos, svirtis vis traukia jas gilyn,
akis atmerki ir matai, kaip nušienautos stipriai pievos
ir dalgio ašmenys įsirėžia gilyn.
Taip įtraukti į laiko ratą, jis veža, veža mus,
kur laikrodžiai strėles pametę, kur pilsto mėnuo pilnatim.
2019. m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-08 16:23:58
Vaizdingos bei prasmingos eilės.
Kas įdomiausia, kad kiekvienais metais laikas įgauna tarsi pagreitį, bėgdamas vis sparčiau.
Kaip sukas, greit sukas
Gyvenimo ratas, -
Iš pradžių jis mažiukas -
Tik dienos, savaitės,
Paskui jau ir metai
Ateina netrukus,
Ir štai jau didžiulis
Kaip visas pasaulis
Jis sukas ir sukas
Nuo žemės lig saulės,
O jo vidury -
Įstrigęs it šapas -
Sukiesi tu vienas
Nuo lopšio lig kapo.
(K. Korsakas)