Sodo klevas, pušys tarsi smilgos,
Padūmavę pievos ir miškai, –
Nemaniau, kad šitaip išsiilgsiu
Gimto krašto, kur basi takai
Man vaikystę vėlei sugrąžino
Su seniai išėjusiais draugais.
Ir kas žino, Viešpatie, kas žino,
Gal ir aš jau laukiamas tenai?
Nors dar žemėj dienos neprailgo,
Ir netrokštu nebūtin išeit...
... Sodo klevas taip gražiai sužvilgo
Tarsi ašarom rasos lašais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-08 14:59:22
Jautrios eilės.
Gera turėti gimtinę. Prieš 10 metų bandžiau surasti tą vietą. Deja, net žymės nelikę.
Kai dėl laukimo tenai, tai ramiai pilna ta žodžio prasme gyvenkit, nes sutarties nesudarėte ir neverta sielotis iš anksto.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-05-05 20:45:52
Kas čia Jums nutiko? Tai Nijolena, dabar- Jūs, visiems
nelinksmas metas.(ir mano eilėse optimizmo mažai,
nebent vaikiškuose ). Laikykimės. Už gimtinės prisiminimus -
ačiū.