Santrauka:
Ekspromtas, skirtas a.a. poetui Kęstučiui NAVAKUI
„Nebegyvenu, jau tik lūkuriuoju...“
K.Navakas
Nebegyvenu, tik lūkuriuoju...
Ko? Tikriausiai pats ir nežinau.
Nors labai labai gyventi noriu,
Bet prie tokios būsenos
Jau pripratau,
Prisitaikiau...
Nesistengiu jos pakeisti,
Nugalėti nuovargį, abejones.
Laikas kilt nuo žemės
Į palaimintąjį aukštį,
Juk pasaulis egzistuos
Ir be manęs...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nebegyvenu, tik lūkuriuoju...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nors labai labai gyventi noriu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-02-21 12:12:55
Tai gyvenimo tikrovė.
"Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, - nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti."
(Bronius Radzevičius)