„Nebegyvenu, jau tik lūkuriuoju...“
                                          K.Navakas


Nebegyvenu, tik lūkuriuoju...
Ko? Tikriausiai pats ir nežinau.
Nors labai labai gyventi noriu,
Bet prie tokios būsenos
Jau pripratau,
Prisitaikiau...
Nesistengiu jos pakeisti,
Nugalėti nuovargį, abejones.
Laikas kilt nuo žemės
Į palaimintąjį aukštį,
Juk pasaulis egzistuos
Ir be manęs...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nebegyvenu, tik lūkuriuoju...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nors labai labai gyventi noriu...