Santrauka:
Krosnelės žarijose
ŠĮ vakarą ilgai į žarijas žiūrėjau –
Krosnelėj degė Tėvo obelis!
O mano vėjau,, baltas sodo vėjau,
Išpjautų sodų žaizdos neužgis...
Ir mano Tėvas jau žvaigždynais eina,
Iš savo sodo išvarytas, iš namų!
Surinki, vėjau, žarijas į dainą,
Nes žemės dykroj žiauriai neramu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-02-18 17:06:46
Gal ne "išvarytas", o" išlydėtas"... Jautru...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-02-18 10:47:56
Gaila tų, išpjautųjų. Jų neatstos jokie atsodinimai...
Ačiū.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-02-16 06:37:25
Labai gražios mintys ir eiliavimas puikus, o jei pažiūrėjus kitaip -
ateina pavasaris, pasodinkite naujas obelis, jos žydės ir, kai
vienos šildys rankas - kitos šildys akis :)