Santrauka:
Patarlė sako:„Nevaryk Dievo į medį –
atgal neišprašysi“
Užmiršome senus dievus
Perkūną vieną ir tegirdim.
Ir jie nusigręžė nuo mūs –
Sulipo į medžius įširdę.
Prie kokio židinio gali
Surasti Gabiją skaistuolę?
Medeinė su vilkais toli
Iškirstuose miškuos prapuolė.
Viena Austėja gano dar
Sparnuotojų nešėjų gausą.
O kurgi Vaižgantas dabar?
Nėra net ko ir pasiklausti,
Nes jau pakelėmis visom
Geltonom jūrom supas rapsai...
Kur Milda, kojomis basom
Rasas išbraidžius? Nesurastum.
Dievai sulipo į medžius,
Atgal niekaip naišprašysim.
Ir Bubilas drevėj sudžius,
Su žmonėmis praradęs ryšį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-02-08 20:30:52
Kaimai ištuštėjo - neliko linų. Mildą žmonės pamiršo, tai ir meilė nuvertėjo.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2020-02-07 17:08:07
Teisingas įrašas. Juk ir patarlės „ne iš piršto laužtos“.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-02-07 11:10:45
Teks ir mums lipti į medžius...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-02-05 18:11:32
kai pamirštame sekti pasakas ir padavimus vaikams , pasaku herojai apleidžia mus