Užmiršome senus dievus
Perkūną vieną ir tegirdim.
Ir jie nusigręžė nuo mūs –
Sulipo į medžius įširdę.
Prie kokio židinio gali
Surasti Gabiją skaistuolę?
Medeinė su vilkais toli
Iškirstuose miškuos prapuolė. 

Viena Austėja gano dar
Sparnuotojų nešėjų gausą.
O kurgi Vaižgantas dabar?
Nėra net ko ir pasiklausti,
Nes jau pakelėmis visom
Geltonom  jūrom supas rapsai...
Kur Milda, kojomis basom
Rasas išbraidžius? Nesurastum.

Dievai sulipo į medžius,
Atgal niekaip naišprašysim.
Ir Bubilas drevėj sudžius,
Su žmonėmis praradęs ryšį.