Istorija ši keistoka –
Akmuo juk plaukti nemoka.
Pabandė –„pūkšt“ ir nuskendo,
Ratilai nuvilnijo į dangų...
Ir vėl, lyg nieko nebuvę,
Šešupėje maudosi žuvys.
Žaidžia švendrynuose vėjas,
Antys smagiai krykinėja.
Pro debesis saulė švyti,
Nes pradeda pienėmis lyti.
Užtvino visa pakrantė –
Nuščiuvę dairosi antys.
Būreliu į krantą sugūra,
Braidžioja pienių jūroj.
Po to – pačios, lyg pienės geltonos,
Triukšmingai kyla į orą,
Vėl sukrenta į Šešupę,
Bangų valtelės supasi...
Istorija ši keistoka –
Antys plaukti juk moka.
O akmuo? Jis dugne snūduriuoja,
Nesipainioja niekam po kojom!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Orinta
Sukurta: 2020-01-27 15:54:59
Leisk ištirpti saulėj,
Pražysti pienėm pievoj...
Leisk man būti saule,
Ašara skęsti akyse.
Virsti horizontu toliuose,
Spindėti atspindžiuose…
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-01-27 14:45:10
Jei kojas akmuo turėtų,
tikrai dugne negulėtų.
Šypsotūs saulėtam rytui,
su antimis pievoj braidytų.
Mieloji, juk Tu "akmenlige" sergi, išgelbėk nelaimėlį.
Eilėse jau pavasarinė nuotaika, šaunu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-01-27 14:33:01
Žaismingas kūrinėlis.