Istorija ši keistoka –
Akmuo juk plaukti nemoka.
Pabandė –„pūkšt“ ir nuskendo,
Ratilai nuvilnijo į dangų...

Ir vėl, lyg nieko nebuvę,
Šešupėje maudosi žuvys.
Žaidžia švendrynuose vėjas,
Antys smagiai  krykinėja.
Pro debesis saulė švyti,
Nes pradeda pienėmis lyti.
Užtvino visa pakrantė –
Nuščiuvę dairosi antys.
Būreliu į krantą sugūra,
Braidžioja pienių jūroj.
Po to – pačios, lyg pienės geltonos,
Triukšmingai kyla į orą,
Vėl sukrenta į Šešupę,
Bangų valtelės supasi...

Istorija ši keistoka –
Antys plaukti juk moka.

O akmuo? Jis dugne snūduriuoja,
Nesipainioja niekam po kojom!