Pusiaužiemiu kankinas
Ir upės, ir miškai.
VANDENIO vandenynų
Neįveikia ledai.

Sunku stovėt ant žemės,
Kai mintys danguje.
Širdim idėjų semias,
Fantazija lakia.

Ekscentriškas, maištingas –
Krantai jam ne riba.
Pakeist pasaulį linkęs,
Pavyksta kai kada.

Paklusti nepanūdęs,
Nustebina protu.
Nevaržomas jo būdas
Ir polėkiai minčių.

Kaip ir vanduo – be formos,
Tik leiski jam tekėt.
Draugai, šeima gan svarbūs,
Bet vienišas vis tiek.