Vandenis
Pusiaužiemiu kankinas
Ir upės, ir miškai.
VANDENIO vandenynų
Neįveikia ledai.
Sunku stovėt ant žemės,
Kai mintys danguje.
Širdim idėjų semias,
Fantazija lakia.
Ekscentriškas, maištingas –
Krantai jam ne riba.
Pakeist pasaulį linkęs,
Pavyksta kai kada.
Paklusti nepanūdęs,
Nustebina protu.
Nevaržomas jo būdas
Ir polėkiai minčių.
Kaip ir vanduo – be formos,
Tik leiski jam tekėt.
Draugai, šeima gan svarbūs,
Bet vienišas vis tiek.