Būna pasakos linksmos ir liūdnos,
Apsiraizgiusios laumių kerais.
Net karaliams apdulka karūnos,
Lyja vargšams dangus pinigais...
Iš žalių kūdrų randasi princai –
Tik drąsos reikia lūpom paliest.
O tada pačios kojos sulinksta,
Nebetildo protingi širdies.
Kas į eketes uodegas kiša? –
Tik patiklūs, naivuoliai, geri...
Gudrios lapės vėl paima viršų –
Vienas
karrr – ir snape neturi.
Siaučiant pūgai anuomet varguolę,
Siuntė pamotė eit žibuokliaut.
Dėl tikėjimo juk neprapuolė –
Sugebėjo gėlių žiemą gaut...
Kur dabar žvejo senė godžioji,
Kuriai mainėsi norai kasdien?
Ant tvoros vyras tinklą padžiovė –
Liko gelda suskilus abiems.
Būna pasakos linksmos ir liūdnos,
Ir pasaulis į jas panašus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-01-17 20:22:52
Labai pasakiškos eilės