Kai naktį bemiegę sėdėjau prie stalo,
Žvaigždes danguje skaičiavau.
Aplinkui prisnigo, pripustė, pabalo,
O aš tylomis dainavau.

Patinka man sniegas ir pūgos ledinės,
Nors rudenį irgi myliu.
Nebylios stovėjo tik kėdės medinės,
Ir puokštės dirbtinių gėlių.

Sušalęs paukštelis į langą barbeno,
Norėjo gal maisto, o gal šilumos.
Ugnelė iš krosnies braškėjo, ruseno
Ir klausėsi mano dainos.

Mintim aš braidžiau sniego apsnigtus kalnus,
Į pusnį įgriuvus gulėjau, šypsojaus.
Per sniegą į tolį laiminga aš braunuos,
Gėriuosi žiema kiek pristojus.

O snaigės kutena rankas, nosį, veidą
Ir skverbiasi šaltis į vidų.
Tartum kambary jų tiek daug nusileido,
Ir ledas visur, net paslydau...

Bet aš viduje, čia ugnelė ir šilta,
O sniegas lauke, ten, už lango.
Puodelį arbatos aviečių įpilta,
Iš lūpų – melodija Tango...