Santrauka:
Linkėjimai visiems to ko širdis ir siela trokšta
šv. Kalėdų proga...
Ilgai galvojau, perstatinėjau mintis,
Kokį eilėraštį rašyti belaukiant švenčių,
Regis taip neseniai aidėjo jaunatviška
Išmintis: „nekišk nagučių iki Kūčių“...
Su tėvuku ieškodavom tinkamos žaliaskarės –
Papuošimai rankų darbo, savi ir širdžiai mieli –
Po jąja pūpsodavo palinkėjimų kupetėlės,
Negi dabar tapome vienas kitam svetimi?..
Greitai nuaidėjo jaunystės džiugesio metai:
Keitėsi kartos, socialiniai sluoksniai, patirtis:
Seniai žiemoje čiuožė rogės, gruodyje dardėjo ratai,
Kodėl niekur nedingo Kalėdinio laukimo atmintis?
Prisiminus tuometinį Kūčių stalą, lygini dabartį –
Tarsi būtum atvykus iš tolimos planetos nykios
Ir dar jauti sunkiai beriedantį vežimą metinį,
Kada aplinkui spindinčių žaliųjų gausybė – deja,
nematyt mūsų padangėj žvaigždės ryškios... Kodėl?
2019 m. gruodžio 25 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-28 18:36:27
Ne veltui yra sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, todėl gabiausiems ir darbščiausiems tenka palikti tėvynę, kad praturtintų pasaulį savo darbo vaisiais.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-12-25 12:09:23
Kodėl taip, todėl , kad savo šalyje turime tiek daug pranašų, kad nežinome jau kuo tikėti. O tikros tiesos yra amžinos, dirbk , melskis, mylėk ir Dievas padės. Deja dirbame meldžiamės, bet per mažai mylime, nes meilėi svetimi barjerai, klanai, kąstos, turtai ir politinei interesai, kliūčių ruožas didelis ir mylinčių vis mažiau ir mažiau.