šiam bevardžiam mieste laikui žirgu šuoliuojant,
kai vandens klanuose tavo atvaizdas blykš,
purvinam grindiny lapus vėjui rikiuojant,
pasiklys aklos mintys ir iš siaubo ištįs...
ir iš sielvarto godos horizontą suplėšys,
kai tavasis švelnumas lyg spingsulė nuslops;
neįstengiau nė lašo laimės tau aš suteikti.
o tu troškai ne lašo – troškai jūros visos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-21 22:17:50
Labai įdomus kūrinėlis pamąstymui. Juk bet ko perteklius (turtų, džiaugsmo ir t.t.) žmones gadina, nes jie neišvengiamai stabarėja. Kartais lašas naudingesnis už jūrą.
Ne visada neviltis yra blogai. Ne veltui yra sakoma :"nėra to blogio, kad neišeitų į gerą ir nėra to gero, kad neišeitų į blogą". Neviltis gali virsti džiaugsmu.