šiam bevardžiam mieste laikui žirgu šuoliuojant,
kai vandens klanuose tavo atvaizdas blykš,
purvinam grindiny lapus vėjui rikiuojant,
pasiklys aklos mintys ir iš siaubo ištįs...

ir iš sielvarto godos horizontą suplėšys,
kai tavasis švelnumas lyg spingsulė nuslops;
neįstengiau nė lašo laimės tau aš suteikti.
o tu troškai ne lašo – troškai jūros visos...