Kai šypsos kanarėlė
baltam rūke
šermukšnio kraujas laša
į ryto delnus — rubino raudonis
tingiais sparnais
plasnoja kregždės basos
ir toks švelnus
lietaus glamonių fonas
tyliu lėtai
gal sapnas išsipildys
dykynėj laiko liksiu nusikaltus
rytų pašvaistėj dievo akys mirksi
pavėjui plaukia pilnos laumių valtys
kada geriau
ar kai jausmus ištylim
sapnais maitinam savo minkštą guolį
kai skauda dar
kai ką nors stipriai myli
nutyla šunys —
jie tada nepuola
sapnų pavėsy laiką išalsuoju
aušros karolis sutemas suvėlė
kažkur erdvėj
sustingsta laiko šuolis
o stiklo šukėj šypsos kanarėlė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2019-12-16 15:06:06
Paskutinis sakinys toks paslaptingas ir užburiantis eiles apvainikuoja ...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-12 14:12:28
Jautriai ir delikačiai atveriama slapčiausi literatūrinio personažo trapūs vidinio gyvenimo užkampiai.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-12-12 00:37:59
Labai subtilus ir švelnus
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2019-12-11 20:14:28
Tyras, tarsi krištolinis.