Šią naktį tu, taip pat, kaip aš,
Klausysies, už langų kaip aršiai švokščia vėtra,
Be žodžių melsies po dienos
Ir maldos baigsis nebe
Amen – ilgesiais,
Ir kūną iškleiptą patogiai guoly bus sunku padėti,
Ir už klaidas bus daug sunkiau
Ne kam kitam, o sau atleist.
Sujauks tamsa visas tvarkas. Neatpažinsim nei erdvės, nei laiko
Ir bus vienatvė daug žvarbesnė,
Negu senatvė ar žiema,
Ir židiny seni laiškai liepsnos, nes mes jų nebeskaitom,
Ir nepražilsiu aš labiau, žinios tavosios laukdama.
Tada, kai brėkštant bluks langai
Ir nemiga pils po blakstienom žvyrą,
Aš grįšiu spręsti realybės iš pranašingo
dejavu,
O tu žiūrėsi iš dangaus
Kaip pelenai it snaigės byra,
Atminęs neskaitytus laiškus ir mudu šildžiusius jausmus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2019-12-02 11:22:46
Manom, kad mes gyvenam, bet tai gyvenimas veda mus,o mes tik konstatuojam įvykusius faktus