Be tavęs kaip be dievo malonės
Negaliu atsimerkti rytais;
Be tavęs kaip be savo tikėjimo
Negaliu žengti žingsnio pirmyn.
Lyg ugnis, paragavusi žibalo,
Aš degu ant tavosios širdies;
Iš manęs gal teliks žiežirbėlė,
Jei rusensim abu, ne vieni.
Be tavęs kaip be oro gurkšnio
Net įkvėpt nepajėgiu naktim;
Gal pažadinsi svają sapne,
Kur bėgiojom kadaise vaikai;
Gal nuskriesim lygi žvaigždžių,
Kad įžiebtume dar vieną saulę.
Eisim kraštais, nebijosim nukristi –
Meilė laikys mudu už rankų.
Be tavęs kaip adata be vudu lėlės
Sau vietos surast negaliu;
Naują lapą verčiu ir einu
Tolyn nuo tavęs jau kitokiu keliu.
Be tavęs kaip be dievo malonės
Negalėjau rytais atmerkti akių –
Lyg ugnis, paragavusi žibalo,
Aš degiau ant tavosios širdies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-11-10 23:38:31
Tokia meilė - Dievo dovana.
Eilės pasiekiančios skaitytojų širdis.
Vartotojas (-a): aqua_vitae
Sukurta: 2019-11-08 22:57:26
labai jausmingas eilėraštis!