Meldžiu už tavo sielą,
Neužgesink žibinto,
Miela matyti veidą,
Ramų, neiškankintą.
Ne kiekvienam ramybė
Duota kaip talismanas,
Tik išmintingom sielom,
Tik tom, kurios mus gano.
Kaip gera prisiglausti
Prie atramos ramybės,
Kaip gera džiaugsmą jausti,
Nuo ramumos sugrįžus.
Ir jei vidus teisingas,
Ramybė trimituoja,
Jos sudaužyt negali
Jokia ranka ar koja.
Ak tas ramybės uostas,
Tos akys, kurios kviečia,
Ateik, tave priglausiu,
Ateik, tave mylėsiu.
poeta
2019-11-07 00:38:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aqua_vitae
Sukurta: 2019-11-08 22:40:12
gražu gražu mylėti!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-11-08 09:29:38
Ateik, tave priglausiu,
Ateik, tave mylėsiu.
Tai žodžiai, skambantys tarsi malda, kuriuos norėtų išgirsti visi ir visos.