Meldžiu už tavo sielą,
Neužgesink žibinto,
Miela matyti veidą,
Ramų, neiškankintą.
 
Ne kiekvienam ramybė
Duota kaip talismanas,
Tik išmintingom sielom,
Tik tom, kurios mus gano.
 
Kaip gera prisiglausti
Prie atramos ramybės,
Kaip gera džiaugsmą jausti,
Nuo ramumos sugrįžus.
 
Ir jei vidus teisingas,
Ramybė trimituoja,
Jos sudaužyt negali
Jokia ranka ar koja.
 
Ak tas ramybės uostas,
Tos akys, kurios kviečia,
Ateik, tave priglausiu,
Ateik, tave mylėsiu.