Pažgvelk, viršum horizonto –
Skrenda paukščiai.
Regi? –
Jau metas jiems tolti, nutolti
Sparnų laukia dangūs kiti...
O kiek žemiau –
Išeina rūkas
Į pamiškę, kur už dirvono plyti.
Lašai voratinkliuos dar supas –
Bet jau šarma nubalins rytą...
Ir nugara nubėga šiurpas, –
Nors šitaip daug rugsėjų baigės.
Graudumas atmintį supurto –
Dar lapai kris pirmiau nei snaigės.
Nuo lapų minkšta bus po kojom,
Ir širdžiai bus galbūt minkščiau...
Virš horizonto paukščiai moja
Regi? –
Per sprindį,
Kiek aukščiau...
2019 m. rugsėjo 25 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-10-02 08:51:40
Vaizdingos eilės, graži minčių raiška.
Su liūdesiu palydime paukščius rudenį, pavasarį paukščiams grįžtant - mūsų širdys atsigauna, tarsi mūsų dalelė grįžtų. Jeigu nebūtų rudens, tai pavasarį nepatirtume tiek džiaugsmo.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2019-09-28 20:12:08
Gražiai išlydimas ir šis rugsėjis...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2019-09-28 04:14:26
Iki skausmo pažįstamas, jaukus ankstyvas ruduo. Taip norisi drauge su paukščiais skristi nuskristi - pamatyti, kas ten už horizonto