Ji taip nuostabiai mokėjo vaikščiot jūra,
Ir skambinti galėjo pasiėmusi rojalį,
Raudono stiklo stygoms byrant
Dykumoj veidais į baltą smėlį.
Pritardavo jai darniai skambantys cimbolai,
Vidurvasario pavakarę Katedroj vėsioj,
Ir dienai gulant horizonto toly
Ir žvaigždę atklijuojant nuo dangaus.
Raudona pasaka brukšneliais ir taškeliais
Iš vargonų vamdžių - tiesiai ant bangų...
Ji taip mėgdavo bučiuot pajūrį
Pasigavusi už palaidų plaukų.
Ambra
2006-12-08 22:12:01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-12-09 15:25:37
reikėtų gerokai patvarkyti. esi romantiška būtybė. tatai juntama iš eiliuko