Baltas vynas raudonu pavirsta

Vėl ruduo. Vėl vijoklis nurausta
Nepasiekęs viršūnės pušies.
Vėl nenoriai velkuosi apsiaustą –
Lino suknios sušilt nepadės.

Baltas vynas raudonu pavirsta,
Vakarai vis ilgės ir ilgės.
Prieš nubundant teks plėšyti tirštą
Šaltą rūką rudenės nakties.

Jau girdžiu, kaip būriuojasi gervės –
Į pietus dangumi nuplasnos.
Židinys nuo žvarbaus vėjo gelbės,
Vėl susėsim prie stalo namuos...

Už rasotų langų rengsis sodai,
Šakomis glausis medžiai nuogi.
Jų likimas kas metai vienodas,
Apkabink ir mane, jei gali....

2019 m. rugsėjo 17 d.
Saulėlydis

2019-09-19 12:30:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-09-21 17:40:54

Eilės tiesiog puikios, Tačiau man kilo mintis: o jeigu užsimanys apkabinti širdžiai nemielas? Kas tada?
 

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2019-09-20 08:42:39

Puikios eilės, vertos apkabinimo...  :)
Prisisegu. Ačiū.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2019-09-19 16:25:42

Tikrai rudenį reikia vieniems kitus dažniau apkabinti, bus šilčiau