Juk pažįstamos gatvės miestelio –
Jų, dar grįžtančių, nepaklaidina,
Tik prisnūdusį ilgesį kelia...
O kodėl? – nebeklausiam, nes žinom.
Juk ir tu – šičia savas ir svečias,
Tad smagu susitikti nors kartais...
Pašmaikštauti jau esam įpratę,
Žinom, žodis kurs tikras, ko vertas...
Bet gerai, kai šį kartą kalbėjom,
Sakinys neišsprūdo man nuogas...
Jį sakiau, kai buvai jau nuėjęs:
Žavios man tavo žilstančios sruogos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2019-08-30 20:18:04
O man Jūsų eilės žavios...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-08-29 11:03:41
Labai mielos eilės eilės.