dega saulės palyda manyje,
ir įžnybiu sau į riešą —
taip patikrinu,
ar švelnios spalvos
nedingo su angelais sapne.
kambary paveikslai išimti
plečiasi dėmės žėručio
pasiilgau liesti meilės
debesį —
iš jo žaibai baudžia laivus,
ir mūšos juos vingruoja —
grąžinti į krantą —
jo smėlis žėri kaip
dievo nesuvaržytas
malonumas.
(vadinuosi paveikslų slapuke
ir nuodėmių neišpažįstu. —
krentu. —
angelai godžiai triumfuoja.)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...