dega saulės palyda manyje, 
ir įžnybiu sau  į riešą — 
taip patikrinu, 
ar švelnios spalvos 
nedingo su angelais sapne. 

kambary paveikslai išimti
plečiasi dėmės žėručio
pasiilgau liesti meilės
debesį — 
iš jo žaibai baudžia laivus,
ir mūšos juos vingruoja —
grąžinti į krantą —
jo smėlis žėri kaip 
dievo nesuvaržytas
malonumas.

(vadinuosi paveikslų slapuke
ir nuodėmių neišpažįstu. —
krentu. —
angelai godžiai triumfuoja.)