Gimsta meilė tikra, pavėluota,
Bet juk taip išsidėstė ženklai,
Gal keliai buvo statūs, vingiuoti,
Gal paklydus klajojo ilgai.
Grožis magiškai traukė, viliojo,
Užmiršti jau visi pažadai,
O širdis pasiklydus svajojo,
Nors žinojo, kad tai laikinai.
Bėgo dienos, savaitės, net metai,
Svaigulys išsisklaidė staiga,
Ir tada pasirinkti vėl teko,
Visko būna pradžia, pabaiga.
Ir kol skleidės svaigus apsvaigimas,
Kažkas laukė šios pabaigos,
Ir tikėjo, teisingas sprendimas
Sugrąžins abu atgalios.
Meilės žiedlapiai sklaidos pavėjui
Lyg drugeliai tarp pievų žiedų,
Vėl kažką lemtis pažymėjo
Išbandyti vėl meilės ginklu.
poeta
2019-08-06 11:35:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-08-09 09:39:50
Labai mielos, jausmingos eilės.
Einant metams, žmogus keičiasi, kaip ir jo požiūris į viską, todėl labai sunku numatyti, kuri meilė bus tikra, o kuri laikina.