Gimsta meilė tikra, pavėluota,
Bet juk taip išsidėstė ženklai,
Gal keliai buvo statūs, vingiuoti,
Gal  paklydus klajojo ilgai.
 
Grožis magiškai traukė, viliojo,
Užmiršti jau visi pažadai,
O širdis pasiklydus svajojo,
Nors  žinojo, kad tai laikinai.
 
Bėgo dienos, savaitės, net metai,
Svaigulys išsisklaidė staiga,
Ir tada pasirinkti vėl teko,
Visko būna pradžia, pabaiga.
 
Ir  kol skleidės svaigus apsvaigimas,
Kažkas laukė šios pabaigos,
Ir tikėjo, teisingas sprendimas
Sugrąžins abu atgalios.
 
Meilės žiedlapiai sklaidos pavėjui
Lyg drugeliai tarp pievų žiedų,
Vėl kažką lemtis pažymėjo
Išbandyti vėl meilės ginklu.