Drugy, sužalotu sparnu –
Juk ne miestui esi sutvertas.
Ir todėl prie širdies nešu,
Ten, kur baigias mūrinis šaltis...
O kai aš pavargsiu, kaip tu,
Pailsėt pakely prisėsiu.
Mėlynuos dangus virš pečių
Ir rugiai bus nuaugę tiesiai...
Tik gerklėj bus šiek tiek kartu,
Kad jausmus pinigais matuoja.
Ar gali man priskinti gėlių
Iš šalikelės, tų – prie kojų?..
Negali?.. Žinau – negali...
Tavo juk sužalotas sparnas.
Dar pabūk prie širdies, drugy,
Kol nesulėkė juodos varnos...
2019 m. liepos 8 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-07-13 14:22:02
Labai mielos ir širdingos eilės.
Tai panašu į alegoriją.
Drugys puolęs į neviltį ir bijo dar labiau sukomplikuoti savo esamą padėtį.
Vartotojas (-a): tepliotojas
Sukurta: 2019-07-13 00:18:17
grazu...ir zmoniu tokiu yra, kaip tas drugys.bet, skirtingai kaip tas drugys, tokie zmones vengia stipriuju draugijos...