Žinojai – esu moteris ir nesiliausiu ja buvusi,
O moters meilė, kaip kalnų šaltinis –
Galinga, gaivi, amžina.
Žinojai – esu tik moteris, ne teisėja.
Mano minčių, jausmų, atradimų labirintuose
Nėra baudžiamojo kodekso.
Žinojai – esu žmonių padermės, ne angelas.
Galiu klysti, silpnumo valandėlę raudoti,
Bet tu visada gali į mane atsiremti.
Žinojai – už piktų mano žodžių nesislapsto šėtonas –
Tai tik noras pažadinti tavyje vyrą,
Kuris kiekvieną pavasarį atrastų manyje moterį.
Žinojai – esu viso, kas gyva, motina,
Todėl kokiais klystkeliais beklajotum,
Sugrįši, nes nepamirši mano rankų švelnumo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2019-06-24 15:33:31
Stiprios, išmintingos moters monologas, sugrįžtant į praeitį... kartu tai ir moters esmė visiems laikams, jei tik, o gal kad išgirstų...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2019-06-19 19:26:52
Tekstas su daug moteriškumo briaunų, sluoksnių ir patirčių. Kai išaugama virš banalios nuogos aistros iki visuminio globėjiškumo.