Žinojai – esu moteris ir nesiliausiu ja buvusi,
O moters meilė, kaip kalnų šaltinis –
Galinga, gaivi, amžina.
 
Žinojai – esu tik moteris, ne teisėja.
Mano minčių, jausmų, atradimų labirintuose
Nėra baudžiamojo kodekso.
 
Žinojai – esu žmonių padermės, ne angelas.
Galiu klysti, silpnumo valandėlę raudoti,
Bet tu visada gali į mane atsiremti.
 
Žinojai – už piktų mano žodžių nesislapsto šėtonas –
Tai tik noras pažadinti tavyje vyrą,
Kuris kiekvieną pavasarį atrastų manyje moterį.
 
Žinojai – esu viso, kas gyva, motina,
Todėl kokiais klystkeliais beklajotum,
Sugrįši, nes nepamirši mano rankų švelnumo.