kai iš ausies iškrapščiau drugio lėliukę
subėgo visi kameros kaimynai
žiūrėti naujo gyventojo
atsargiai išvyniojau iš kokonėlio
tik čiurkšt
gaivi srovė tiesiai į veidą
na žinoma
berniukas!
iš to džiaugsmo net uždainavau
o drugys
tupintis ant grotų
į taktą siūbavo
kažko įtartinai krizendamas
lai šaipos
juk aš tėvas
aš šį mažylį išnešiojau
sukandęs dantis šypsausi
drugio krečiamas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2019-06-11 21:15:25
Įdomūs minties posūkiai, verčiantys suklusti. Žinoma, grotų įvaizdis kiek trikdo, kelia šiurpuliukus, kaip ir čiurkšlė, kelianti daugiau mįslių, nei aiškumo pojūtį...