kai iš ausies iškrapščiau drugio lėliukę
subėgo visi kameros kaimynai
žiūrėti naujo gyventojo

atsargiai išvyniojau iš kokonėlio
tik čiurkšt
gaivi srovė tiesiai į veidą

na žinoma
berniukas!

iš to džiaugsmo net uždainavau
o drugys
tupintis ant grotų
į taktą siūbavo
kažko įtartinai krizendamas

lai šaipos
juk aš tėvas
aš šį mažylį išnešiojau

sukandęs dantis šypsausi
drugio krečiamas