Pavargusios mintys
Žodžiai į netikrumo kiautą įsirango.
Mintys – parudusioj samanoj pabirusios –
skverbiasi į visagalę Tylą kaip medis,
šaknis leidžiantis į akmenį,
nerandantis properšos žemės drėgmei sugerti.
– – – – –
Balti žodžiai ir akmenį prakalbina.
Švarūs žodžiai į sielą kaip uolą
tamsiais ratilais sugrįžta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 17:29:20
O morėtųsi, kad balti žodžiai šviesiais ratilais sugrįžtų..
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2008-08-29 17:23:24
Net nežinau, kodėl niekas nepakomentavo šio eilėraščio... Man jis toks prasmingas, net jaučiu, kaip kažkas skverbiasi, leidžia į vidų šaknis. Kažkas išaugs, tik vargiai pamatysime per tą netikrumo kiautą, kuris įkalina ir mintis ir sąžinę ir vis bandantį mus perspėtį širdies balsą...